Per visą savo gyvenimą iš kosmetikos per odą absorbuojame apie vieną kilogramą chemikalų. Ne visada cheminės medžiagos kenkia odai ir ne visos gamtinės priemonės jai padeda.
Milijonai pavargusių nuo miesto ritmo, nuo stresų, nori nors trumpam prisiliesti prie gamtos. Odai kenkia mūsų patiriami stresai, užteršta aplinka, nuolat besikeičiantis oras. Iš teršalų, suragėjusių ląstelių, riebalų ir prakaito susiformuoja paviršinis sluoksnis, kuriame pradeda daugintis mikrobai, dar labiau kenkiantys odai.
Daugelis odos priežiūros specialistų mano, kad reikia ne atsisakyti kažkokių medžiagų, o apskritai mažinti naudojamų kosmetikos priemonių vartojimą ir grįžti prie natūralių gamtos produktų.
Natūralios kosmetikos mada svaigina savo natūralumu ir bent mintimis kompensuoja tai, ką kiekvieną minutę prarandame. Tačiau ne tik psichologiškai mes įtikime, tačiau mūsų kūno oda išties geriau įsisavina per milijonus metų evoliucijos jaustus gamtiškus ingredientus.
Tai žinodami marketingo specialistai rungiasi, kurio aprašymas mus sužavės labiausiai -„X kosmetika išlaiko artimą ryšį su augalų karalyste, ryšį, kuris kyla iš senovės pasaulio ir tradicinės farmacijos išminties,“ ar „Derindami aromaterapijos galias ir fitoterapijos laimėjimus, x panaudojo tai, kas yra geriausia botanikos pasaulyje, kad padėtų moterims iš naujo atrasti veido spalvą, spinduliuojančią sveikata“... Tik po kurio laiko sužinome vienas ar kitas istorijas, jog reklama ir produktas dažnai neturėję nieko bendra. Kaip, pavyzdžiui, prieš kurį laiką nuskambėjęs skandalas, kaip Sindi Krauford reklamavo Revlon kremus, o iš tiesų naudojosi specialiai jai pagaminta natūralia kosmetika.
Info iš: www.nedelsk.lt
Natūralios kosmetikos pliusai ir minusai:
Fitokosmetika gaminama iš augalų, gėlių, vaisių nuovirų, emulsijų, ekstraktų. Viena tokios kosmetikos krypčių skelbia „grįžkime prie šaknų“, kita nori mus nustebinti nematyta egzotika. Paprastai antrosios krypties produktai per kurį laiką nusibosta, juos išstumia dar ne tokie populiarūs augalai.
+ iš tos pačios floros dažniausiai gaminami ir vaistai, ir kosmetika, todėl nevertėtų abejoti jos nauda.
- egzotiški augalai kartais gali padaryti didžiulės žalos organizmui. Principas paprastas – preparatai turi būti iš tos vietovės, kurioje užaugo žmogus, o ne iš už devynių marių, devynių jūrų.
Aromakosmetika – tai fitokosmetikos rūšis, tačiau ją gaminant naudojami kvapnieji aliejai, muskatas, ambra. Tuo pačiu su aliejų oda greičiau pasisavina naudingas žolelių medžiagas, todėl šios kosmetikos poveikis stipresnis.
+ jei pati kosmetika veikia tik tą vietą ant kurios užtepta, tai kvapas daro poveikį visam organizmui, todėl tai ir psichoterapija.
- kai kuriems žmonėms nuo tam tikrų kvapų skauda galva. Reiktų žinoti, jog jei kvapas nėra malonus, tai dar nereiškia, jog produktas prastas. Nors muskato kvapas dirginantis, jis puikus afrodiziakas.
Mineralų kosmetika – tai malachitas, akmens druska, pemza sutrinti į miltelius. Juose yra daugybė cheminių elementų, naudingų odai.
+ kadangi dažniausiai tai kieta medžiaga, geriausiai tinkama įvairiems pilingams ir šveitimams, nes ypač gerai absorbuoja riebalus.
- kietą medžiagą labai sunku paversti skysta, norint pagaminti toniką ar kremą. Todėl dažniausiai gaminami milteliai, kuriuos reikia skiesti su vandeniu, o prieš vartojant gerai suplakti.
Mineraline kosmetika galima vadinti ir natūralių vandens šaltinių, tokių kaip mineralinio su sidabro jonais ar terminio vandens iš giluminių dirvos paviršių, kosmetiką. O taip pat koralų, gintaro kosmetiką.
Ajurvedos kosmetika – tai taip pat žolės, aliejai, mineralai, paruošti pagal sveikatos ir grožio senovinę ajurvedos sistemą. Sveikata čia svarbiau nei grožis, ir ajurvedą galime vadinti indų liaudies medicina. Išvertus iš sanskrito žodį ajurveda – tai „žinios apie natūralų gyvenimo būdą“.
+ Amžių patikrinta sistema. Kai kurių preparatų sudėtyje daugiau nei 100 komponentų, kurių vienas pededa kito poveikiui. Dažniausiai poveikis yra kompleksinis – ne odos suminkštinimas, ar kova su riebiais plaukais, o bendras organizmo stiprinimas.
- Be specialistų pagalbos naudotis tokia kosmetika pavojinga, nes jos poveikis – stiprus. Dažniausiai produktai parduodami vaistinėse kaip gydymo priemonės.
Organinė kosmetika. Čia nėra jokių kompromisų – jokių cheminių medžiagų. Jei tai riebalai, tai iš gyvūnų, kurie augo be antibiotikų, jei tai augalai – tai tręšti tik mėšlu. Šios kosmetikos netestuoja su gyvūnais, pakuotė jos taip pat ekologiška.
+ jokių priedų. Organizmas pasisavina tokią kosmetiką kaip gamtos dalelę, todėl poveikis maksimalus.
- trumpas galiojimo laikas ir laikymas praktiškai sterilioje aplinkoje.
Monika Liepaitė
Jurgita Mačiūnaitė
Kosmetika: ne tik grožiui, o ir sveikatai. Arba - 10 sintetinių vengtinų kosmetikos ingredientų.
Dar visai neseniai buvo teigiama, kad oda - veiksmingas barjeras, užkirsdavęs kelią išorinėms medžiagoms patekti į organizmą. Žinoma, oda saugo nuo daugelio aplinkos veiksnių, medžiagų, tačiau… Tyrimai įtikina: dalis medžiagų vis dėlto gali būti absorbuotos per odą. Atradimas turi dvejopą reikšmę – norintiems atsikratyti rūkymo ar moterims, vartojančioms kontraceptinius vaistus, yra sukurti odos pleistrai ir nikotinas ar hormonai, kurie tiesiog absorbuojami per odą.
Kentėk, odele?..
Kita vertus yra ir kita pusė: juk naudojame vis daugiau kosmetikos (šampūnai, kremai ir pan.), buitinės chemijos (indų plovikliai, šveitikliai ir pan.), kurių sudėčiai surašyti kartais prireikia visos etiketės. O sudedamosios šių produktų dalys gali lengvai patekti ne tik į giluminius odos sluoksnius, bet ir į kraują. Tad galima įtaka visam organizmui. Tai verčia pasidomėti: ką tepame ant savo odos, kas slypi po įvairių cheminių medžiagų pavadinimais, ir, jei įmanoma, pasirinkti kuo sveikesnį produktą. Pavyzdžiui, JAV vis daugiau gyventojų perka ekologiškas kosmetikos priemones. Štai 2003 m. natūralių kosmetikos priemonių rinka siekė 3,9 mlrd. dolerių, o 2008 planuojamas augimas iki 5,8 mlrd. dolerių. Tų produktų kainos šiek tiek didesnės nei įprastų. Ekologiškus produktus renkasi šiek tiek turtingesni arba besidomintys aplinkosauga, besirūpinantys savo sveikata. Lietuviai iki šiol ekologiškos kosmetikos atsiveždavo iš užsienio. Tačiau didėjantis susidomėjimas paskatino mūsų verslininkus importuoti ekologiškus buitinės chemijos, kosmetikos produktus („Ecover“, „Green People“, „Eco Lino“) ir į Lietuvą. Skirmantas Ražauskas ir Jolanta Baužienė iš UAB “Sanga“, įsikūrusios Vilniuje, Totorių gatvėje, paklausti kaip gi sekasi pirmosioms kregždėms prekiauti šiais produktais, trykšta optimizmu dėl ateities, tačiau mano, kad situacija galėtų būti kur kas geresnė, - beveik kiekvienam pirkėjui tenka išdėstyti visą chemijos pamoką apie tai, kokių produktų yra ir kokių nėra ekologiškuose gaminiuose, taip pat akcentuojama aplinkosauginė nauda, tai, kad šie produktai nėra bandomi su gyvūnais.
Verslininkai šia sritimi susidomėjo seniai. Kai patys norėdavo įsigyti nealergizuojančios kosmetikos, tekdavo prašyti draugų ar tiesiog parsisiųsti iš internetinių parduotuvių. Dabar patys naudoja tik ekologiškus produktus, o ir susidomėjusius vilniečius aprūpina.
Kokių sintetinių–cheminių ingredientų reiktų vengti?
Etiketėje būna išvardinta daug ingredientų, tačiau anot Aubrey Hampton, labiausiai reiktų vengti šių (cheminės medžiagos rašytos taip, kaip daugelyje etikečių):
1. Methyl, Propyl, Butyl ir Ethyl Paraben - naudojami kaip antibakterinė medžiaga, todėl ilgėja produkto galiojimo laikas. Tyrimai parodė, kad ilgai naudojant gali sukelti hormoninius pakitimus, būti daugelio alerginių reakcijų ir odos išbėrimų priežastimi. Plačiai naudojami, nors žinomi kaip toksiški;
2. Diethanolamine (DEA), Triethanolamine (TEA) – dažnai naudojami kosmetikoje kaip emulsikliai ir putojančios medžiagos. Gali būti alerginių reakcijų priežastimi, dirgina akis ir sausina plaukus bei odą. DEA ir TEA yra amoniako junginiai, todėl gali formuoti vėžį sukeliančius nitrozaminus (kancerogeninius cheminius junginius). Toksiški, jei naudojami ilgą laiką, ir absorbuojami į kūną;
3. Diazolidinyl Urea, Imidazolidinyl Urea – tai plačiai naudojami konservantai. JAV dermatologijos akademija juos nustatė kaip svarbiausią kontaktinio dermatito priežastį. Šie chemikalai turi du prekybinius ženklus: Germall II ir Germall 115. Nei vienas iš Germall chemikalų neturi gerų antigrybelinių savybių, todėl jie turi susijungti su kitais konservantais. Dėl šių chemikalų formuojasi formaldehidai, kurie gali būti toksiški;
4. Sodium Lauryl/Laureth Sulfate – pigus, šiurkštus ploviklis, naudojamas šampūnuose dėl valančių ir putojančių savybių. Dažnai išgaunamas iš naftos ir maskuojamas pseudo – natūralioje kosmetikoje su žodžiais „išgautas iš kokoso“. Dirgina akis, sudaro galvos odos atplaišas, panašias į pleiskanas, odos bėrimus ir kitas alergines reakcijas;
5. Petrolatum – taip pat žinomas kaip naftos želė, šis mineralinio aliejaus darinys kosmetikoje yra naudojamas dėl minkštinančių savybių. Neturi jokios maitinamosios vertės odai ir gali trukdyti natūraliam kūno drėkinimo mechanizmui, sukeldamas sausėjimą ir odos skeldėjimą. Gamintojai petrolatum naudoja dėl to, kad jis yra neįtikėtinai pigus;
6. Propylene Glycol – geriausiu atveju tai augalinis glicerinas, maišytas su grūdų alkoholiu, kurie abu natūralūs. Paprastai tai sintetiniai naftos chemijos mišiniai, naudojami kaip drėgmę palaikanti medžiaga. Žinomas kaip galimas alergijos, dilgėlinės ar egzemos sukėlėjas. Kai skaitydami etiketę atrandate PEG (polyethylene glycol) ar PPG (polypropylene glycol), saugokitės – jie giminingi sintetiniams;
7. PVP/VA Copolymer - iš naftos išgauti chemikalai, naudojami plaukų lake, modeliavimo priemonėse ir kitoje kosmetikoje. Taip pat gali būti toksiški, o jautriems žmonėms įkvėpus gali pažeisti plaučius;
8. Steralkonium Chloride – amonio junginys, naudojamas plaukų kondicionieriuose ir kremuose. Sukurtas audinių industrijos kaip audinių minkštiklis ir yra daug pigesnis, jį lengviau naudoti plaukų kondicionierių gamyboje, nei augalinius proteinus, kurie yra tinkamesni plaukams. Sukelia alergijas, toksiškas;
9. Synthetic Colors – naudojama tam, kad kosmetika būtų „graži“, sintetiniai dažai, kartu su sintetiniais plaukų dažais, turi būti vengtini bet kokia kaina. Etiketėse jie bus pažymėti FD&C arba D&C, priklausomai nuo spalvos ir skaičiaus. Pavyzdžiui, FD&C Raudona Nr.6/ D&C Žalia Nr.6. Dauguma sintetinių dažų gali būti kancerogeniniai. Jei kosmetikos sudėtyje jų yra, nenaudokite jos;
10. Synthetic Fragrances – sintetiniai kvapai, naudojami kosmetikoje, gali turėti iki 200 ingredientų. Nėra jokių galimybių sužinoti, kokie tai chemikalai, jei ant etiketės paprasčiausiai parašyta “fragrance“(kvapai, aromatai). Kai kurių problemų, kaip galvos skausmas, svaigimas, išbėrimas, padidėjusi pigmentacija, stiprus kosulys, vėmimas, odos niežulys ir t.t., priežastis gali būti šie chemikalai. Patarimas: nepirkite kosmetikos, kuri turi žodį „fragrance“ (aromatai, kvapai) ingredientų etiketėje, jeigu nenurodyta, kad tai yra augalinės kilmės.
Tikriausiai skeptikai imtų priekaištauti: jei šios medžiagos būtų tokios pavojingos, jų neleistų gaminti chemijos pramonę kontroliuojančios institucijos. Tačiau kosmetikos produktuose sudėtinė šių medžiagų dalis labai nedidelė, tad sunku įrodyti jų neigiamą efektą. Tačiau jei šampūnu trenkame galvą kasdien, susidaro ne tokios jau mažos dozės. O aš, norėdama įsitikini, ar tikrai šie cheminiai ingredientai tokie jau populiarūs, patikrinau savo mėgstamų ir Lietuvoje itin populiarių šampūno ir kremo sudėtį. Šampūne radau 9, o kreme - 5 ingredientus iš nerekomenduotinų sąrašo. Galbūt išties laikas keisti kosmetiką ir rinktis gerokai brangesnę, bet sveikesnę?
„Žaliasis pasaulis“, straipsnis Jurgitos Mačiūnaitės
bernardinai.lt
